Reikia kiaušinių? Bus!

Ūkininkas Audrius Banionis
Atrodo, kad Audriui Banioniui pavyksta viskas, ką jis sugalvoja. 1994 metais baigęs tuometinę Lietuvos veterinarijos akademiją, jis įsidarbino pagal specialybę. „Gal būčiau ir dirbęs, bet man visada reikėjo daugiau – darbo, kūrybos, galvoje sukosi planai ir svajonės“, - šiandien sako ūkininkas, valdantis daugiau nei 1700 hektarų žemės, auginantis gyvulius, iš jų mėsos gaminantis mėsos produktus, spaudžiantis sūrius. Ūkininko valdose – kepykla ir paukštynas, iš kurio mūsų Velykų stalui atkeliauja galybė kiaušinių.
„Vartoti reikia tik šviežius kiaušinius. Ar kiaušinis šviežias, galima patikrinti įmerkus jį į šalto vandens stiklinę. Švieži greitai nugrimzta, o seni – iškyla į paviršių.“

Audrius Banionis neužsikirsdamas, tiksliai, skaičiuodamas metus, pasakoja savo ūkio istoriją. Viskas prasidėjo 1998-aisiais, kai nusprendė nusipirkti apleistą fermą, ją sutvarkyti ir apgyvendinti dešimt kiaulių. 2001-aisiais jų jau buvo 3 tūkstančiai, atsirado pirmieji mėsiniai galvijai, o dar po trejų metų ūkininkas iš Vokietijos parsivežė Holšteinų veislės pieninių galvijų. „Dirbome negailėdami jėgų, auginome kiaules, karves, avių įsigijome, tačiau aš mačiau, kad tie, kurie perka mūsų produkciją, ūkininkais naudojasi, – šiandien prisimena. – Tuomet ir nusprendėme – turime mėsos, turime pieno, kodėl negalime patys visko perdirbti?“

Investicijos pasiteisino. Šiandien produktai iš Audriaus Banionio ūkio keliauja pas pirkėjus, kurie vertina natūralų skonį. „Aš juk irgi toks, natūralistas, – šypsosi ir jis pats. – Mėgstu kiaulieną ir jei prašau, kad žmona pagamintų, tai kuo natūraliau. Ir lašinukų mėgstu užvalgyti, ir virtos kiaulienos, paprastai, tik su druska ir pipirais“.

Pas pirkėjus iš ūkio iškeliauja alksnių malkomis rūkyklose rūkoma mėsa, apie tris savaites nokinamos kvapnios dešros, natūralūs kumpiai, gardūs lašiniai, – viskas be jokių maisto priedų, tik natūraliais prieskoniais pagardinta.

Prieš ketverius metus ūkininkas savo ūkyje pradėjo auginti dedekles vištas. „Savo kepykloje labai norėjome kepti šakočius, reikėjo kiaušinių, pagalvojome, kam pirkti iš svetimų, jei patys galime ir vištų užsiauginti, ir kiaušinių prisirinkti“, – paprastai paaiškina. Šiandien ūkyje vištų beveik trys tūkstančiai. Kasdien šimtas jų padeda po 96-97 kiaušinius. Patys suskaičiuokite, kiek kiaušinių kiekvieną dieną surenka ūkio darbuotojai. Dalis jų, kaip ir buvo sumanyta, atsiduria kepykloje, kur naudojama kepiniams, dalis iškeliauja į „Maximos“ parduotuves, o keletas jų kasdien atsiduria ūkininko namuose. „Ryto be puodelio kavos ir ant lašinukų juostelių pakeptos kiaušinienės neįsivaizduoju“, – juokiasi ūkininkas ir pasakoja, kad labiausiai mėgsta ant karštos ugnies pagamintą kiaušinienę. Tuomet jos kraštai paskrunda, o viduje kiaušinis lieka skystas.
Tokią kiaušinienę, prisimena, vaikystėje kepdavo mama visai didelei šeimai – Audrius užaugo su keturiais broliais ir viena seserimi. „Mano tėvai dirbo kolūkyje – tėtis prižiūrėjo fermas, o mama melžė karves, – pasakoja apie savo vaikystę. – Dažnai juokauju, kad, turbūt, gimiau ėdžiose. Tuo metu, kai mano draugai kaime žaisdavo futbolą arba karą, aš sugalvodavau fermą. Draugai tapdavo gyvuliukais, o aš juos ganydavau. Man patinka ūkio darbai, galiu bet kada persirengti ir eiti ten, kur reikia pagalbos – į fermą, į laukus, statybas ar karvių melžti“.

Ūkininkas sako, kad tėvai jam įskiepijo svarbiausią vertybę – pagarbą darbui. „Jau ką išmokome su broliais ir seserimi – tai dirbti, – sako. – Ir, svarbiausia, – darbą padaryti nuo A iki Z. Tėtės jau nebėra, bet jo pamokymą apie tai, kad darbo nereikia nuvalkioti, o privalu gerbti, visada prisimenu. Tėtė sakydavo, kad bet kuris darbas yra garbingas ir kad viską, ką pradėjai, turi padaryti laiku ir tvarkingai“.

Artėjančių švenčių rūpesčius ūkininkas palieka savo žmonai Linai. Sako, tai ji gražiausiai margučius nudažo, o jam lieka tik sudaužti. „Esu mėgėjas eksperimentuoti, – juokiasi, – pas žmonos mamą dar ir dabar dar galima pamatyti tų eksperimentų rezultatą, bet pakartoti to nenorėčiau“.

Šių Velykų šventėms, sako, jau nebespės, tačiau kitoms ūkininkas turi idėją – vienoje kiaušinių dėžutėje sumaišyti rudo ir balto lukšto kiaušinius. Kokie kam patinka, tokius tegu ir margina.
Tiesą sakant, idėjų ūkininko galvoje – tikrai ne viena. Jis svajoja apie edukacinę sodybą, kurioje gyventų mažų veislių gyvūnai ir būtų sukurtas minimalizuotas ūkis. „Jei nori eiti pirmyn, turi turėti motyvą, tai, kas tave veža, – sako ūkininkas ir priduria, kad pavasaris, kai gamta bunda, yra geriausias laikas naujas idėjas realizuoti.

Kiaušinius suvartokite per 28 dienas nuo tada, kai višta jį padėjo. Kiaušinius geriausia laikyti nuo 5 iki 18 laipsnių temperatūroje.